Skirtumas tarp berberų ir amazigių kyla iš dviejų skirtingų logikų: vienos leksinės, kitos simbolinės. Abu terminai nurodo tą pačią tautą, tačiau ne tą patį pavadinimo kilmės šaltinį ar kultūrinį krūvį. Vienas yra išorinis pavadinimas, kitas – vardas, kurį patys Šiaurės Afrikos čiabuviai naudoja savęs įvardijimui.
Berberai ir amazigiai: du terminai, viena tapatybė
Amazigas: vidinis amazigių terminas
Terminas amazigas (daugiskaita – imazighen) yra savęs įvardijimas. Dažniausiai nurodoma jo reikšmė yra laisvas žmogus, kartais – kilnus žmogus: tai pavadinimas, reiškiantis tiek priklausymą bendruomenei, tiek orumą.
Skirtumas slypi šiame šaltinyje. Amazigiai yra Šiaurės Afrikos čiabuviai, gyvenę istoriniame regione, vadinamame Tamazgha, dar gerokai prieš atvykstant VII ir VIII a. arabų ekspansijos galioms.
Berberų žodžio kilmė: nuo barbaros iki barbarus
Žodis „berberas“ kilo iš graikų kalbos barbaros, vėliau perimto į lotynų kalbą kaip barbarus. Iš pradžių jis buvo vartojamas apibūdinti svetimšalius, kurių kalbos nebuvo galima suprasti; laikui bėgant jis įgavo niekinamą atspalvį, vėliau paplito arabų kalboje, o galiausiai atsirado prancūzų kalboje.
- Primestas egzonimas: „berberas“ yra išorinis terminas, įsitvirtinęs mokslinėje ir politinėje vartosenoje, tačiau iš pradžių nebuvęs pačios grupės savivardžiu.
- Įsišaknijęs senovinis vardas: „amazigas“ siejamas su antikinėmis formomis, tokiomis kaip Maxyes, Mazyes ar Mazaces, kurios dažnai minimos kaip istorinė nuoroda.
- Skirtinga konotacija: vienas paveldėjo niekinamą reikšmę, kitas neša tapatybės patvirtinimą.
- Dabartinis vartojimas: tarp aktyvistų, intelektualų ir institucijų daugelis šiandien teikia pirmenybę pavadinimui „amazigas“.
Ibn Chaldūnas čia atlieka svarbų vaidmenį žodžių istorijoje: savo „Berberų istorijoje“ jis mini Mazighą kaip bendrą imazighenų protėvį.
Berberų ir amazigių skirtumai kilimų kultūroje
Marokietiškas Dekoras Lietuva tiksliai vartoja abu žodžius. „Berberas“ naudojamas įvardyti kilimų tipą ar tekstilės tradiciją, o „amazigas“ nurodo simbolinį pasaulį, ženklus ir kūrinio įrašymą į amazigių kultūrą.
Praktiškai, plokščiai austas Zanafi amazigių kilimas gali atspindėti berberų meistriškumą, kartu nešdamas amazigių vizualinę gramatiką.
Tai matyti ir audžiamuose ženkluose. Kai kurie dirbiniai integruoja tifinagh abėcėlės raides – rašto sistemą, siejamą su berberų kalba ir plačiau su amazigių kalbomis, o tai susieja amatininkystės objektą su gyva kultūrine tąsa.
- Kriterijus | Berberas | Amazigas
- Termino kilmė | Graikų barbaros → lotynų barbarus → arabų → prancūzų | Antikinis vietinis autoetnonimas, siejamas su formomis kaip Maxyes ar Mazaces
- Termino tipas | Iš išorės primestas egzonimas | Endogeninis savęs įvardijimas
- Reikšmė | Svetimšalis, vėliau išsiplėtusi niekinama reikšmė | Laisvas žmogus / kilnus žmogus
- Vartojimas Marokietiškas Dekoras Lietuva | Tekstilės gaminys, amatininkystės technika | Raštai, kultūrinė tapatybė, paveldas
- Oficialus pripažinimas | Įprastas terminas, neoficialus | Nuo 2011 m. Maroke bendravalstybinė kalba, Alžyre nuo 2002 m. nacionalinė
Kabilai, amazigiai, marokiečiai: skirtingi tapatybės lygmenys
Nustačius šį pagrindą, vidinė įvairovė tampa aiškesnė. Amazigių kalbos apima daugybę tarmių, vartojamų Magribe ir Sacharoje: tamazight, tachelhit, tarifit, kabilų ar tuaregų tamashek.
Pasirinkimas priklauso nuo identifikacijos masto: „amazigas“ nurodo kultūrinę ir istorinę visumą, „kabilas“ – regioninį Alžyro komponentą, o „marokietis“ ar „alžyrietis“ – nacionalinę priklausomybę. Institucinis pripažinimas nepakeičia šios įvairovės; jis ją padaro labiau matomą.
- Kabilai: Alžyro amazigių bendruomenė, svarbi Magribo tapatybės tvirtinimui, turinti stiprią berberų kalbos perdavimo tradiciją.
- Šleuhai: Aukštojo Atlaso ir Souss regiono amazigių populiacija, susijusi su tachelhit kalba ir svarbia tekstilės tradicija.
- Tuaregai: Sacharos amazigių grupės, kurių tifinagh rašto vartojimas prisidėjo prie raštijos išsaugojimo per ilgą laiką.
- Rifai: Šiaurės Maroko bendruomenės, kalbančios tarifit tarme, įrašytos į tą pačią amazigių matricą.
Šis pliuralizmas taip pat kyla iš berberų kalbotyros. Nepaisant laipsniškos dalies Magribo arabizacijos, amazigių tarmės, jų atmintis ir įsišaknijimas regioninėje kultūroje išliko, kol 2011 m. Maroke ir 2002 m. Alžyre sulaukė tam tikro oficialaus pripažinimo.
Norėdami pratęsti šį skaitymą, vadovas apie skirtumus tarp berberų kilimų genčių parodo, kaip šis palikimas atsiskleidžia kiekviename regione.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar berberas yra arabas?
Ne. Amazigiai ir arabai yra dvi skirtingos grupės pagal savo kilmę, istoriją ir kalbinę realybę. Amazigiai yra Šiaurės Afrikos čiabuviai, gyvenę dar prieš VII ir VIII a. arabų-islamo užkariavimus. Praktiškai, tamazight yra viena iš amazigių kalbų ir gali būti rašoma tifinagh raštu, kas ją skiria nuo arabų kalbos, net jei arabizacija ilgam paliko pėdsaką Magribe.
Koks skirtumas tarp kabilo ir berbero?
Skirtumas priklauso nuo masto. Berberas yra bendras pavadinimas, galintis įvardyti visus imazighenus, o kabilas nurodo Alžyro amazigių populiaciją su savo berberų kalbos atmaina. Taigi, kabilas priklauso amazigių visumai, tačiau ne visi amazigiai yra kabilai. Tas pats principas galioja ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, tuaregams: kiekviena jų priklauso amazigių kultūrai, išlaikydama savitą regioninę ir kultūrinę tapatybę.
Ką šiandien reiškia būti amazigu?
Terminas „amazigas“ nurodo laisvo žmogaus idėją, kuriai daugelis teikia pirmenybę vietoj senosios berbero etiketės. Ši tapatybė remiasi amazigių kultūros perdavimu, tamazight kalbos vartojimu ar gynimu bei pripažinimo siekiu viešojoje erdvėje. Oficialus tamazight kalbos pripažinimas 2011 m. Maroko konstitucijoje suteikė jai nacionalinės kalbos statusą greta arabų kalbos.
